Fotoaparatai

 

   TRUMPA ISTORIJA:              

   Fotoaparatų vystymąsi, jų tobulėjimą pirmiausia įtakojo naujų fotomedžiagų, objektyvų, užraktų atsiradimas. Fotoaparatų konstrukcinė įvairovė pirmiausia priklausė nuo meninių ir techninių fotografavimo tikslų, kurie taip pat kito, kintant ir fotografavimo technikos galimybėms. Visa tai atsiliepė fotoaparatų dydžiui, svoriui, išvaizdai.
   1839 m. tai - fotoaparato ir dagerotipijos gimimo data. Didžiojoje Britanijoje 1841 m. F. Talbotas užpatentavo savo atrastą kolotipijos procesą. F. Talboto atrastas kolotipijos procesas taip pat turėjo įtakos fotoaparatų evoliucijai, nors jis ir nebuvo esminis. Tačiau J. M. Petcvalio portretinio objektyvo su sviesos stiprumu 1:3,7 išradimas ir jo  suformuluotas "Petcvalio principas", tapo apskaičiuojamosios optikos kūrimo pradžia.
   Oficialiai šiuolaikinės (tokios, kokia mes ją dabar laikome) fotografijos gimimo data laikoma 1839 metų sausio 7 diena. Tądien prancūzas fizikas Fransua Arago Paryžiaus mokslų akademijoje paskelbė apie Njepso bei Daguerre išradimą ir jį čia pat visuomenei pademonstravo. 1939 metų rugpjūčio 19 dieną apie dagerotipiją informuota plačioji visuomenė, spaudoje paskelbti išsamūs straipsniai.
  
1851 m. anglų skulptorius F. S. Arčeris išrado šlapią koloidinį procesą. Jo tautietis, fizikas D. K. Maksvelas 1861 m. pasiūlė spalvų dalijimą panaudoti, kaip pagrindą spalvotosios fotografijos principams. Taip atėjo eilė fotoaparatams, naudotiems trijų spalvų fotografijai, su ivairiais skirtingais egzotiškais korpusais.
   Sekančiu svarbiu fototechnikos ir fotoaparatų vystymosi etapu tapo 1865 - 1866 metais Vokiečių mokslininkų K. A. Šteingeilio ir jo sūnaus talentingo optiko, daktaro CH. A. Šteingeilio sukonstruoti objektyvai "Periskop" ir "Aplanat". Šių objektyvų panaudojimas įgalino žymiai sumažinti fotoaparatų dydį.
   1887 m. buvo išduoti patentai amerikiečių fotomėgėjui G. V. Gudvinui, išradusiam fotojuostą ir centrinio užrakto išradėjui anglų optikui T. R. Dallmeyeriui. Galima tvirtinti, kad buvo sudarytos pačios geriausios sąlygos mažų sudedamų dumplinių kamerų su atidaromu priekiu ir taip vadinamų "kišeninių" kamerų atsiradimui.
   1890 m. fiziko T. Edisono pagalbininkas V. K. L. Diksonas gavo perforuotos juostos su stačiakampėmis perforacijomis patentą. 1893 metai įžymūs, kaip naujas fotoaparatų objektyvų evoliucijos etapas. Objektyvas tuo metu sukurtas anglų optiko G. Teiloro iš esmės yra pirmasis anastigmatas. Įžymusis simetrinis anastigmatas "Dagor" buvo apskaičiuotas vokiečių optiko, daktaro E. Chego 1894 metais.
   Užuolaidinio plyšinio užrakto išradimas įgalino fotojuostelėje fiksuoti daiktų, žmonių, gyvunų judesio fazes. Pirmasis užuolaidinis plyšinis užraktas, turėjęs nemažą komercinį pasisekimą, buvo užpatentuotas O. Anšiutco Vokietijoje 1895 m. Išlaikymų automatinio reguliavimo sistema seleninio fotoelemento pagrindu sukurta Aukštosios Imperatoriškosios technikos mokyklos studento I. Poliakovo, reiškė, kad fotoaparatas tapo optiniu - mechaniniu ir optiniu - elektroniniu prietaisu. 1899 metais I. Poliakovas savo išradimą užpatentavo daugelyje pasaulio šalių, tame tarpe ir Vokietijoje.
   Vokiečių optiko P. Rudolfo sukurtas anastigmatas "Tessar" buvo pripažintas nepralenkiamu, pagal vaizdo kokybę ir ryškumą. Jis buvo pagamintas 1902 m.  Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, tai yra 1914 metų, fotoaparatas tapo sudėtingu ir pakankamai tiksliu optiniu prietaisu, kuris galėjo įgyvendinti visas iškylančias menines ir technines užduotis. Šį periodą pagrįstai galima vadinti "didžiųjų atradimų fotografijoje epocha"
   Sekantys trys dešimtmečiai - 1920-1940 metai - neatpažystamai pakeitė fotokamerų išvaizdą ir konstrukciją. Prasidėjo precizinės technikos era. Konstruktoriai gavo uždavinį sukurti daugiafunkcinį fotoaparatą, tai yra aprūpinti jį priemonėmis, leidžiančiomis mechanizuoti (ar net automatizuoti) fotografavimo procesą. Atsiranda fotoaparatų konstrukcijos su įsitvirtinančiu objektyvu (Retina, 1934 m.), tolimatinės kameros (Contax - 1, 1932 m., Leica - III, 1933 m.), veidrodinės mažaformatės kameros (Exakta - A, 1934 m., Sport, 1935 - 1936 m.), tolimatinės su įtaisytu eksponometru (Prominent, 1932), su automatiniu objektyvo nustatymu į begalybę (Agfa Billy - 0, 1928 m.). Tais pačiais metais įprastu reiškiniu tampa kameros su blykstės ir užrakto sinchronizacija, su automatiniu juostelės pervyniojimu ir kitos.
   Pirmoje 1950-ųjų metų pusėje prasidėjo fotoaparatų su automatiniu fotografavimo proceso valdymu gamyba. Pirmosios kameros su pusiau automatiniu valdymu (Agfa Siletta SL) ir išlaikymų automatu (Agfa Automatic 66) atsirado 1956 m. Toliau sekė konstrukcijos su vidine eksponometrija, taškiniu šviesos matavimu (Pentax Spotmatic, 1960 m.), su lokaliu šviesos matavimu (Leicaflex, 1965 m.), su ryškumo matavimu prie darbinės diafragmos (Asahi Pentax SP, 1964 m.) ir su dinamine ekspozicijos kontrole TTL - DM (Olimpus OM - 2, 1969). Nuo 1970 m. vyraujančią padėtį užėmė fotoaparatai su įmontuotais mikroprocesoriais, leidžiančiais iš karto keletą fotografavimo proceso režimų (Canon F-1, 1970 m.; Canon 1AE, 1978 m.; Canon 1A, 1978 m.)
   Tokia būtų trumpa fotoaparatų evoliucijos istorija nuo 1839 iki 1980 metų.

 

 

 

   FOTOAPARATŲ KLASIFIKACIJA:
   Universalių fotoaparatų, kurie tiktų įvairiems fotografiniams darbams nėra. Fotoaparatai  konstruojami ir gaminami atsižvelgiant į jų paskirtį, ir nors visi jie sukurti ir veikia pagal tą patį principą, jų konstrukcija labai skiriasi. Todėl kolekcionuojant  fotoaparatus  reikalingas jų klasifikavimas. Vieningos visų priimtos ir naudojamos fotoaparatų klasifikacijos neegzistuoja. Fotoliteratūroje nurodomos labai skirtingos fotoaparatų klasifikacijos sistemos.    Juos galima klasifikuoti pagal sekančius požymius: panaudojimą, naudojamos negatyvinės medžiagos formatą, naudojamos negatyvinės medžiagos tipą ir pagal ryškumo nustatymo sistemą. Pagal panaudojimą, fotoaparatai skirstomi į bendro naudojimo ir specialios paskirties. Labiausiai paplitusios bendros paskirties fotokameros. Jų yra įvairių konstrukcijų ir dydžių. Taip pat yra ir specialiosios paskirties fotoaparatų: panoraminių, stereoskopinių, paviljoninių ir t.t. Vieniems aparatams tinka siauri 35 mm. filmai, kitiems platūs, arba vidutinio formato 60 mm., dar kitiems įvairių dydžių plokštelės. Visus fotoaparatus, taip pat sutartinai, galima skirstyti į 4 grupes, kurios tarp savęs skiriasi atvaizdo ryškumo nustatymo būdu: pagal matinį stiklą (,,Fotokor Nr.1”, ,,Moskva - 3”, ,,FK” (kelioninė kamera 13x18), pagal atstumų skalę (,,Moskva - 1”, ,,Komsomolec”, ,,Smena”), į kamerą įmontuoto tolimačio pagalba (,,Moskva - 2”, ,,FED”, ,,Zorki”, ,,Kiev”) ir veidrodžio pagalba (,,Lubitel”, ,,Zenit”). Atsiradus naujiems fotografavimo būdams, skaitmeninei, momentinei fotografijai, vystantis technologijoms, dar labiau pakito fotoaparatų konstrukcija, naudojimas, savybės. Reikalinga ir nauja fotoaparatų klasifikacijos sistema. Visus fotoaparatus galima skirstyti į dvi dideles grupes: analoginiai, naudojantys įvairias negatyvines fotomedžiagas ir skaitmeniniai (digital), naudojantys įvairias šiuolaikines skaitmenines vaizdo gavimo technologijas. 

 

 

   Fotografija Kelmės krašto muziejuje.

   Kelmės krašto muziejuje saugoma apie 3300 nuotraukų, iš jų apie 1800 pagrindiniame fonde. Seniausios fotografijos darytos dar prieš I pasaulinį karą. Jos atsiūstos giminėms iš Amerikos, arba carinės Rusijos. Galima paminėti keletą fotografų (ne iš Kelmės rajono), kurių nuotraukos saugomos muziejuje: V. Šteinbergas (Dvinskas), B. Zatorskis (Šiauliai), W. Fey (Klaipėda), V. Rišpen (Petrogradas), M. Tydmanas (Šiauliai), S. Zolinas (Tauragė), ir kt. Visi jie dirbo XX a. I pusėje.
   Labiausiai muziejuje vertinamos mūsų rajono tarpukario fotografų nuotraukos. Jose užfiksuoti Kelmės rajono vaizdai bei žmonės. Iš tuo metu dirbusių fotografų galima paminėti: A. Veikša (Užventis), M. Vaidotas, Ig. Koniušakskis, V. Bogušas (Kražiai), I. Rukas, A. Kečerginskis, L. Daninas, Br. Baltrušaitis, J. Miečius (Kelmė) ir kt. Daugiausiai muziejuje yra I. Ruko spaudu pažymėtų fotografijų. Visų čia paminėtų fotogrfaų darbai (su spaudais) sudaro tik nedidelę fondų dalį - apie 15 %. Kitos nuotraukos yra nepažymėtos arba jų autoriai nežinomi. 
  

 

 

 Fotografijos raida Kelmės krašte.

   Kelmė turi gilias fotografijos tradicijas, istoriją, iš Kelmės kilusių žinomų fotomenininkų. Kraštiečiams parodas rengia iš Kelmės rajono kilęs fotomenininkas R. Dichavičius, Vilniaus, Šiaulių fotografai. Rajone organizuojamos fotografijos parodos, konkursai, susitikimai su respublikos fotomenininkais, švietimo įstaigose pastoviai keičiamos moksleivių fotodarbų ekspozicijos. Įdomios fotografijos parodos ir fotoprojektai rengiami Kelmės krašto muziejuje, laikraštyje "Bičiulis" dažnai rašoma apie fotografijos istoriją, fotografus mėgėjus, rajono moksleivių fotostudiją, supažindinama su menininkų darbais. Fotografija rajono kultūriniame gyvenime užima svarbią vietą, ja vis labiau domimasi, vietinių fotografų parodos pritraukia vis daugiau žmonių ir net kolektyvų.  

   Pirmieji fotografai pradėjo dirbti XX a. pradžioje: apie 1910-1920 m. Kelmėje - J.Venckevičius (J. Wenskewitch); apie 1922-1941 m. - A. Danienė ir Lazaris Daninas (turėjo ateljė Tauragės g. 31); apie 1940 m. - V. Giršovičius; A. Kačerginskas, Br. Baltrušaitis apie 1930-1945 m. - J. Miečius, I. Rukas
   Lazaris Daninas savo fotografijoms žymėti naudojo apibrėžtą stačiakampį dviejų eilučių spaudą. Pirmoje eilutėje - "Fotografija "Progres", antroje - "L. Danino, Kelmė". Neapibrėžtame dviejų eilučių spaude buvo užrašas "L. DANIN, KELMĖ", apačioje - "Fotografija "PROGRES".
   A. Kačerginskas savo nuotraukas žymėjo stačiakampiu apibrėžtu trijų eilučių spaudu. Viršuje užrašas "Fotografija", centre - "A. KAČERGINSKO", apačioje - "Kelmė, Skalos g. 23".
  I. Rukas naudojo kelių tipų spaudus. Vienos eilutės neapibrėžtame spaude didžiosiomis raidėmis buvo užrašyta "FOTO I. RUKO". Kito dviejų eilučių neapibrėžto spaudo pirmoje eilutėje didžiosiomis raidėmis užrašyta fotografo pavardė "FOTO I. RUKO", antroje - "Kelmė, Šiaulių g.", dar vieno dviejų eilučių, neapibrėžto spaudo pirmoje eilutėje užrašyta "Fot. Atelje I. RUKO", antroje - "Kelmė". Sutinkamas ir nuotraukos gerosios pusės baltame rėmelyje vienos eilutės užrašas "Fot. I. Ruko Kelmėje". Fotostudiją buvo įsirengęs nuosavame gyvenamame name Šiaulių gatvėje. Namas išlikęs, dabar tai Vytauto Didžiojo gatvės Nr.112. I. Rukas buvo aukštas, gražus, švelnaus charakterio žmogus. Jo žmona buvo mokytoja, jie turėjo sūnų. Šalia Kelmės buvo nusipirkę kelis hektarus žemės.
   Br. Baltrušaitis nuotraukoms žymėti naudojo dviejų eilučių spaudą. Pirmoje užrašas - "FOTO "LIETUVA", antroje - "Br. Baltrušaičio"
  
V. Putvinskio gatvėje 31 veikė fotoateljė "Grožybė" (apie 1937 m. naudojo trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą, kurio viršuje užrašyta "Foto "GROŽYBĖ", centre retintu šriftu - "Kelmė", o apačioje - "V. Putvinskio g. 31". Kito dviejų eilučių neapibrėžto spaudo pirmoje eilutėje buvo užrašyta "FOTO "GROŽYBĖ", antroje - "KELMĖ".
   Kražiuose apie 1932-1945 m. fotografavo M. Vaidotas (tėvas ir sūnus). Jie naudojo trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą, kurio viršuje užrašyta "FOTOGRAFIJA", centre retintu šriftu - fotografo pavardė "M. Vaidoto", apačioje - "KRAŽIUOSE". Kito trijų eilučių neapibrėžto spaudo pirmoje eilutėje didžiosiomis raidėmis retintu šriftu buvo užrašyta fotografo pavardė "M. VAIDOTO", antroje eilutėje - "Fotografija" ir trečioje - "KRAŽIUOSE". 

 

 

M. Vaidoto naudotas spaudas

Foto "GROŽYBĖ" spaudas

 


   Mykolas Vaidotas gimė Kražiuose 1907 m. Jo tėvas Juozas Vaidotas, gimęs 1886 m. buvo ūkininkas. Mykolas mokėsi Šiaulių fotografijos mokykloje. Jaunystėje skendo, persirgo plaučių uždegimu, buvo silpnos sveikatos. Mirė jaunas, 1941 m., dėl sutrikusios širdies veiklos. Buvo likusi savaitė iki jo vedybų su panele Stase.
Mykolas studiją buvo įsirengęs tame pačiame name kur ir gyveno, Lauko gatvėje. Laboratorija buvo atskirame namuke kieme.
   Kražiuose fotografavo ir V. Bogušas. Nuotraukoje pažymėtoje 1939 metais randamas apibrėžtas dviejų eilučių spaudas. Pirmoje eilutėje - "Foto V. Bogušo", antroje - "Kražiai, Valančiaus 12".     
   Vaiguvoje fotografavo S. Bagdonas, Pašiaušėje maždaug nuo 1919 m. iki 1940 m. - A. Špakauskis ( naudojo dviejų eilučių ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą, kurio viršuke užrašyta fotografo pavardė "Foto A> Špakauskis", apačioje - "Minaiciai". Kitame vienos eilutės, neapibrėžtame spaude užrašyta fotografo pavardė "Foto A. Špakauskio". Fotografas naudojo dar vieną vienos eilutės neapibrėžtą spaudą, kuriame užrašyta jo pavardė "Aleksander Szpakowski";
   Šaukėnuose - A. Būtautas ( apie 1940 m.) ir Pranas Valiulis (naudojo trikų eilučių neapibrėžtą spaudą, kurio pirmoje eilutėje užrašyta fotografo pavardė "Valiulis Pranas", antroje - "Šaukėnai", o trčioje - "Ventos g-vė 5"); Originalus šaukėniškio Alf. Būtauto spaudas. Pagražintame ovalo formos spaude viršuje užrašas "ALF. BŪTAUTAS", centre - "Nr.............." (ranka įrašomas nuotrauko numeris), apačioje - "FOTO MĖGĖJAS".
   Tytuvėnuose - H. Ibianskienė (naudojo trijų eilučių, ovalo formos rėminančia linija apibrėžtą spaudą, kurio viršuje didžiosiomis raidėmis užrašyta "FOTOGRAFIJA", centre fotografės pavardė - "B. IBIANSKIENĖS", o apačioje - "TYTUVĖNAI"), J. Marcinkus, A. Rimvydis (kunigas fotografas, atvirukų leidėjas);
   Užventyje apie 1918 m. - Bugomilas (Bogomilas), apie 1930-1940 m. - S. Butkus; A. Veikša. Pastarasis naudojo dviejų eilučių neapibrėžtą spaudą, kurio pirmoje eilutėje buvo užrašyta fotografo pavardė "FOTO A. VEIKŠA", antroje - "UŽVENTIS".

    Užventyje aktyviai fotografavo Petras Urbonas. Viename iš savo straipsnių profesorius Česlovas Kudaba rašydamas apie Užvenčio miestelį, įdomių miestelio gyventojų tarpe paminėjo ir Petrą Urboną.
   Tai įvairiapusiškų polinkių žmogus. Jis ir fotografas, dailininkas, radijo konstruktorius, aviamodelistas, muzikantas. O svarbiausia, kad savo darbo vaisiais noriai dalijosi su visuomene.
   P. Urbono biografija labai nesudėtinga. Gimė Žučių kaime Joniškio rajone, darbininkų šeimoje. Mokėsi Žagarės ir Kėdainių gimnazijose.
   Išlaikęs konkursinius egzaminus 1939 m. paskirtas praktikantu Plungės pašto valdyboje. Vėliau dirbo Radviliškio ryšių kontoros viršininko pavaduotoju. 1946 m. įstojo į Vilniaus Aukštesniąją muzikos mokyklą, bet dėl sunkių materialinių sąlygų negalėjo jos baigti.
   Vėliau mokėsi žemėtvarkininku ir daugiau nei 10 metų išdirbo Užvenčio rajono DŽDT vykdomojo komiteto vyriausiuoju žemės tvarkytoju ir rajono laikraščio "Komunizmo žvaigždė" fotografu. Fotografijai jis atidavė visą savo laisvalaikį. Pokario laikotarpiu buvo vienas geriausių Užvenčio rajono fotografų, įamžino rajono vadovus, gamybos pirmūnus. Savo dokumentinėse nuotraukose P. Urbonas parodė buvusio Užvenčio rajono gyvenimą, kolūkių kūrimąsi, politines kampanijas, darbo džiaugsmą, žemdirbių pasiekimus ir šventes. Nemažas jo indėlis ir etnografinės fotografijos srityje. Jis užfiksavo įdomiausius Užvenčio, Kražių, Šaukėnų ir Vaiguvos gyvenviečių statinius, parodė charakteringiausius socialinių sluoksnių tipus. Aktyviai bendradarbiaudamas su kraštotyrininkais, jis įamžino daugelį kultūros paminklų, padėjo atkurti Kelmės ir Kražių kraštotyros muziejus, o ypač daug padirbėjo įkuriant ir 1975 m. pertvarkant Užvenčio tarybinio ūkio muziejaus ekspoziciją, nufotografavo Maudžiorų kapinyno radinius. Nepralenkiamas buvo nuotraukų reprodukavimo srityje. Jo dėka reprodukuota nemažai vertingų istorinių nuotraukų. 1958 ir 1960 m. Užventyje surengtose fotografijos parodoseP. Urbono darbai užėmė pirmąsias vietas ir buvo atžymėti diplomais ir dovanomis.


                         

   Petras Urbonas Užventis 1978 m. Fotografo rankose retas plačiajuostis stereo fotoaparatas SPUTNIK. Fotografas su šeima: sūnus Jurgis, dukra Valerija, žmona Aleksandra.

 

A. Kačerginsko spaudas

 
  

 

 

 

   1966-2004 m. Kelmės rajono laikraščio fotokorespondentu dirbo Algimantas Bitvinskas. Jis ypač daug prisidėjo propaguojant fotografijos meną Kelmės krašte. Surengė per 90 parodų ne tik Kelmės rajone, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Radviliškyje, Tauragėje, Mažeikiuose ir kituose miestuose. Atskiros fotografijos bendrose parodose buvo eksponuotos Maskvoje, Kijeve, Odesoje, Sankt Peterburge, Kanadoje, Jugoslavijoje, kitur. Pelnyta daugiau nei 30 apdovanojimų, prizų, diplomų. Mėgstamiausia tema - gandrai. Jis turi apie 100 tūkstančių nuotraukų ir negatyvų su besikeičiančios Kelmės vaizdais, žmonių portretais, peizažais.

 

 

   Fotografija domėjosi jaunimas, moksleiviai. Pionierių ir moksleivių namuose veikė moksleivių fotobūrelis. 1988-1990 mokslo metais jį lankė 15 miesto mokyklų mokinių , o vadovauti jam pradėjo mokytojas Valentinas Lukonas. Vėliau keitėsi būrelio priklausomybė, tačiau jis išliko mėgiamas rajono ir miesto moksleivių. 1990-1991 m.m. jis tapo Kelmės moksleivių namų fotobūreliu ir jį lankė rekordinis mokinių skaičius, net 62 moksleiviai iš visų miesto mokyklų. Nuo 1991 iki 2001 metų fotostudija priklausė Kelmės rajono moksleivių kūrybos centrui. Mokinių skaičius keitėsi, ją lankė ne tik miesto mokyklų moksleiviai, bet ir iš Vaiguvos, Kražių, Maironių, kitų rajono mokyklų. 2001-2002 m.m. pasikeitė pavadinimas ir ji tapo Mokytojų švietimo centro moksleivių fotostudija. 2002-2003 m.m. studija iš rajoninės -  liko "Kražantės" pagrindinės mokyklos, nors ją lankė ir kitų mokyklų moksleiviai. Nuo 2008 m. vasario mėn. iki birželio mėn. ji jau "Aukuro" vidurinės mokyklos studija, vis dar priimanti mokinius, norinčius išmokti fotografuoti, iš visų mokyklų.

 

 

   2002 metais Kelmėje susikūrė Visuomeninė organizacija fotostudija "Focus" vienijanti fotografus mėgėjus iš viso rajono, Tytuvėnų, Užvenčio, Kražių miestelių. Kartu dalyvaujama parodose ir konkursuose, organizuojami įvairūs renginiai, vykdomi projektai. Fotostudijos surinkta medžiaga apie fotografijos istoriją, rajono kultūrinį gyvenimą saugoma Kelmės krašto muziejuje. Su fotostudijos veikla plačiau galima susipažinti interneto svetainėje www.focus.tinkle.lt

 

 

   L507-000
   Respublikinės fotosekcijų meninės fotografijos parodos katalogas. Kelmės rajono kultūros skyrius, Lietuvos TSR Fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus Kelmės rajono fotosekcija. Kelmė. 1982.X.22  

 

 


  
  

 

 

 

Svarbiausieji fotografijos istorijos duomenys

   Apie 1500 m.    Leonardas da Vinčis naudojo žinomą senovėje kamerą obskurą (fotografijos aparato   prototipą atvaizdui sukurti pro angelę) objektams projektuoti į popierių, drobę, kuriuose tuos objektus piešdavo;   teoriškai aprašė fotografijos kamerą.

   1727 m.            J. Šulcė (Vokietija) atrado sidabro druskų jautrumą šviesai.

   1802 m.            H. Deivis ir T. Vedžvudas (D. Britanija) gavo greit išblunkantį atvaizdą popieriuje, išmirkytame sidabro clorido druskų tirpale.

   1826 m.            J. N. Niepsas (Nicephore Niepce) (Prancūzija) Tai kamera obskura sukurtas vaizdas užfiksuotas cinko plokštelėje, padengtoje šviesai jautriu Sirijos asfaltu. Ekspozicija truko nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tai netenkino nei autoriaus, nei jo kompaniono L. Ž. M. Dagero (Louis Jacques Mande Daguerre). Jie pasirašė sutartį drauge tobulininti metodą.

   1839 m.            Jau mirus J. N. Niepsui paskelbtas L. Ž. M. Dagero (Prancūzija) būdas gauti neišblunkantį atvaizdą sidabro plokštelėje, padengtoje sidabro jodidu (dagerotipija). Išradimas buvo pristatytas Prancūzijos mokslų akademijai, o Prancūzijos vyriausybė jį nupirko ir nemokamai leido naudotis žmonijai. Luji Dageras (pranc. Louis Jacques Mandé Daguerre, 1787 m. lapkričio 18 d. Paryžiaus Kormėjus, Il de Fransas, Prancūzija – 1851 m. liepos 10 d. Bri prie Marnos, Il de Fransas, Prancūzija) – Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą (vėliau pavadintą išradėjo vardu) – dagerotipiją.

   1840 m.            J. Pecvalis (Josef Petzval) (Vengrija) apskaičiavo, pirmąjį fotografinį didelio šviesos pralaidumo keturių lešių 1:3,7 149 mm. židinio objektyvą, gana gerai panaikinantį vieno lešio optinius iškraipymus - aberacijas, o firma "Voigtlander" (Vokietija) jį pagamino. Optikas Friedrich Voigtlander padarė pirmąjį metalinį fotoaparatą su J. Pecvalio objektyvu.

   1841 m.            V. Tolbotas (Fox Talbot) (D. Britanija) paskelbė, kaip gaunamas negatyvas pusskaidriame, sidabro jodidu padengtame popieriuje (kalotipija), kaip didinamas ir dauginamas atvaizdas. Bandymams jis naudojo 1835 m. pasigamintą mažutį 6 cm. aukščio fotoaparatą, kurį pavadino "pelėkautais". Dž. Heršelis (D. Britanija) sukūrė fotografijos, negatyvo ir pozityvo terminus.

   1851 m.            F. Arčeris (D. Britanija) paskelbė šlapio kolodijaus būdą (eksponavimą, kol kolodijaus emulsija dar neišdžiūvusi).

   1861 m.            Dž. Maksvelis (D. Britanija) teoriškai įrodė spalvotosios fotografijos galimybę. Vieno objektyvo kameros principą užpatentavo anglai. Plačiajuostės vieno objektyvo kameros "Mentor" pradėtos gaminti 1913 m.

   1871 m.            Ričardas Madoksas (D. Britanija) pritaikė fotografijai sausąją želatinos emulsiją. Jo pasiūlyta sausa bromo želatininė emulsija buvo šimtus kartų jautresnė už šlapiąją. Maždaug nuo 1880 metų negatyvines plokšteles, padengtas šitokia sausa emulsija, ėmė gaminti pramonė. Pirmasis sausų plokštelių gamybą pramoniniu būdu pradėjo Džordžas Istmanas (JAV). 1880 metais jis Amerikoje jau pardavinėjo fotokomplektus, susidedančius iš fotokameros, trikojo stovo ir 12 sausų fotoplokštelių.

   1873 m.            H. Fogelis (Vokietija) pajautrino sidabro halogenidų emulsijas - ilgosioms (iki raudonumo) šviesos bangoms.

   1880 m.            D. Britanijoje pagamintas pirmasis 2 objektyvų fotografijos aparatas plokštelėmis fotografuoti.

   1887 m.            H. Gudvinas ir Dž. Ystmenas (JAV; kiekvienas atskirai) pritaikė fotografijai celiulioidinius lanksčius fotografijos filmus.

   1888 m. rugsėjo mėn. 4 d. Džordžas Istmanas (George Eastman) užregistravo "Kodak" ženklą ir gavo fotokameros, naudojančios juostelę, patentą. (Firma "Eastman Kodak" (JAV) pagamino celiulioidinę fotojuostelę ir pradeda ją pardavinėti su specialiai tam pagaminta fotokamera "Kodak Nr. 1". Tai buvo pailga 150x100x180 mm dydžio dėžutė. Juostoje tilpo 100 apskritų 60 mm skersmens kadrų.

   1889 m.            Vokietijoje pagamintas pirmasis objektyvas anastigmatas.

   1895 m.            Pradėtas gaminti "Kodak" su 8  6x9 mm kadrų fotojuosta. Tai buvo pirmosios mažos fotokameros be stovų.

   1903 m.            Pirmąjį fotoaparatą pagamino japonai. Iki II pasaulinio karo jie mėgdžiojo amerikietiškas ir europines fotokamerų konstrukcijas, po karo joponiškos kameros tapo savarankiškos konstrukcijos.

   1903-04 m.        A. Mytė, A. Traubė, E. Kėnigas (Vokietija) pagamino fotografinę emulsiją, jautrią visam regimajam spektrui.

   1925 m.            Oskaras Barnakas Leico firmos Vokietijoje inžinierius sukūrė fotokamerą užtaisomą kino juostele. Vokietijoje pradėti gaminti mažo formato fotografijos aparatai "Leica" (pirmasis modelis sukonstruotas 1914 m.). Visi mazgai, kurie susidėjo iš maždaug 700 detalių buvo renkami ir montuojami rankiniu būdu. TSRS pirmoji 35 mm kamera "FED" pradėta gaminti nuo 1934 m.
                         Pagaminta vienkartinė magnio blykstė.

   1928 m.            Vokietijoje pradėti gaminti veidrodiniai 2 objektyvų aparatai "Rolleiflex" 6x6 cm. formato kadrams.

   1935 m.            Sukuriamas pirmas siaurajuostis vieno objektyvo veidrodinis fotoaparatas - teigiama, kad tai originali tarybinė kamera "Sport". Pagal kitus šaltinius, tai 1937 m. sukurtoji vokiečių gamybos "Ekzakta". 
                        JAV firma "Kodak" pagamino spalvotąjį filmą skaidrėms.
                        Sukuriama elektrinė blykstė.

   1936 m.            Vokietijoje, pritaikius penkiakampę prizmę, pagamintas vieno objektyvo fotografijos aparatas "Exakta" (vieno objektyvo aparato principas buvo užpatentuotas D. Britanijoje 1861 m.); firma "Agfa" pagamino inversinę spalvotą trisluoksnę emulsiją.

   1941-42 m.        A. Rotas (Belgija) ir E. Veidas (Vokietija) kiekvienas atskirai išrado difuzinį fotografavimą.

   1947 m.            Jav pagamintas fotoaparatas "Polaroid" difuziniam fotografavimui (pagamino nuotrauką per 60 sekundžių).

   1950 m.            Firma "Agfa" (VDR) pradėjo gaminti spalvotąsias negatyvines  fotografines medžiagas "Agfacolor"

   1959 m.            Firma "Voigtlander" (VFR) pradėjo gaminti keičiamo židinio (f=36-82 mm.) objektyvus mažaformačiams aparatams.

   1963 m.            Firma "Kodak" (JAV) pagamino greitai užtaisomą mažaformątį aparatą filmui.

   1972 m.            Firma "Polaroid" (JAV) pagamino automatizuotą elektronikos prietaisais (rankomis tereikia įdėti filmą ir nuspausti mygtuką) fotografijos aparatą SX-70 momentinei fotografijai.

 

 

 

   Fotografija  Lietuvoje
                      Lietuvoje, Vilniuje dagerotipija naudota 1854-55 m. prieš fotografijos paplitimą. 1863 m. pradžioje Vilniuje jau buvo 8 fotografijos paviljonai, gaminantys portretus.  1864 m. Vilniaus observatorijoje pirmą kartą pasaulyje buvo sistemingai pradėta fotografuoti Saulę. Iki 1876 m. buvo padaryta apie 900 Saulės nuotraukų. XIX amžiaus pabaigoje pradėta fotografuoti ir gamtoje; Vilniaus vaizdus fotografavo Juozas Čechavičius, Kauno - Vladislavas Zatorskis.  Apie 1889 metus Palangoje buvo atidarytas pirmasis fotografijos paviljonas, kuriame dirbo Paulina Mongirdaitė (Paulina Mongird). Tuo metu moteris fotografė buvo didelė retenybė. Moterų fotografių nebuvo nei Rusijoje, nei Prancūzijoje, nei Amerikoje, tik Anglijoje jau dirbo D. Kameron. (Pirmoji fotografė Vokietijoje G. Bak pradėjo dirbti tik 1909 metais). 1904-05 m. Vilniuje Aleksandras Jurašaitis ir Stanislovas Fleris pradėjo gaminti cinkografines klišes. Pirmą straipsnį apie fotografiją lietuvių kalba 1911 m. paskelbė A. Jurašaitis. 1912 m. Janas Bulhakas Vilniuje įsteigė fotografijos dirbtuvę, 1921-39 fotografijos pagrindus dėstė Vilniaus universitete, 1935-39 m. leido žurnalą "Przegland Fotograficzny".
                      Nuo 1920 m. fotografija pradėjo plisti kraštotyroje (Balys Buračas), gamtos moksluose (Steponas Kolupaila). 1925 m. Panevėžyje išleistas pirmas originalus fotografijos vadovėlis lietuvių kalba ( "Fotografas mėgėjas"), 1933 m. Kaune - Kazio Lauciaus knygynas "Fotografuoti gali kiekvienas". 1923 m. Kaune pradėjus gausiai iliustruoti žurnalus, arsirado fotožurnalistika.
                      1933 m. įkūrus Fotomėgėjų sąjungą, Lietuvoje išplito meninė fotografija, imtasi leisti žurnalą "Foto mėgėjas", kurį redagavo poetas ir žurnalistas Petras Babickas.Tačiau žurnalo finansinė būklė buvo tokia sunki, kad antrasis numeris buvo išleistas tik 1934 metų gale, o trečiasis iš viso nebepasirodė. 1991 metais Kauno jaunimo kūrybinis klubas  "VIDI" pabandė atgaivinti minėtą leidinį ir išleido naujo žurnalo "Fotomėgėjas" pirmąjį numerį. 
                      1936-40 m. Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungoje veikė fotografijos sekcija (pirmininkas Jonas Bagdonas). Buvo rengiamos fotografijos parodos, konkursai, rūpintasi fotografinės literatūros leidimu.  6-ąjame dešimtmetyje fotografijos propaguotojas Povilas Karpavičius pirmas įvaldė izohelijos techniką, 1957 m. sukūrė izopolichromijos techniką. Povilas Karpavičius ( 1909 - 1986 ) vadinamas Lietuvos fotomėgėjų Tėvu, gimė 1909 m. Tbilisyje, 1921 m. sugrįžo į Lietuvą. Fotografija pradėjo domėtis nuo 1930 metų ir jau nuo 1931 metų pradėjo dalyvauti fotografijos parodose. 1949 metais susidomėjo spalvotąja fotografija ir 1953 metais Vilniuje surengė pirmą personalinę ir pirmą Lietuvoje spalvotosios meninės fotografijos parodą. Tarptautinėje parodoje 1957 m. Vroclave P. Karpavičius vienintelis atstovavo Tarybų Sąjungai ir vienintelis iš visų dalyvių eksponavo spalvotas izohelines nuotraukas. Povilas Karpavičius - taikomosios fotografijos pradininkas Lietuvoje, fotomeno ir fototechnikos propaguotojas. Nuo 1963 metų skaitė pranešimus, vedė užsiėmimus įvairių miestų fotoklubuose, paruošė daug įliustruotų fotografinių leidinių, parašė du fotografijos vadovėlius ir nemažai straipsnių. Jo knygas "Spalvotosios fotografijos praktika" ir "Fotografijos vadovas" dar galima rasti bibliotekose.
                      1958 m. buvo įkurta Lietuvos žurnalistų sąjungos fotografijos sekcija, 1969 m. Lietuvos fotografijos meno draugija. Tarybiniais metais fotografijos specialistai buvo rengiami Vilniaus technologijos technikume, buitinio aptarnavimo fotografai - Vilniaus 47-oje technikos mokykloje, fotožurnalistai - Vilniaus universitete. 
                      1972 m. Virgilijus Juodakis apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją iš fotografijos istorijos Lietuvoje. 1973 metais Šiauliuose pradėjo veikti pirmasis Tarybų Sąjungoje fotografijos muziejus. (Dirba ir dabar)

 

 
© 2006 Valentinas L.
Built for accessibility: W3C | CSS