Vadovėliai

 

 

   L039-000
   A. Gusevas Fotomėgėjo vadovas Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius.-1953

   L004-000
   Jofisas E. A. Praktinis fotografijos vadovėlis.-V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.-228 p., iliustr., 16 iliustr. lap.

   L074-000  
   D. Z. Bunimovičius Kaip pačiam pasigaminti fotodidintuvą Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius - 1955.

   L015-000  
   V.P.Mikulinas 25 fotografijos pamokos. Praktinis vadovas. Versta iš perdirbto vienuoliktojo rusiško leidimo, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1958.

   L001-000
   Karpavičius P. Spalvotosios fotografijos praktika.-V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961.-235 p., ilistr., 8 iliustr. lap.

   L006-000
   Geležiūnas V. ir Švambaris P. Mėgėjiškų kino filmų gamybos technika.-V.: Mintis, 1964.

   L046-000
   Mėgėjiškos kino kameros. Informacinis laiškas Nr. 4, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1964 m.

   L048-000
   Fotomėgėjų būrelio pavyzdinė programa. LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Šviesa. Kaunas 1966

   L042-000
   Inversinis kino juostų ryškinimas . Informacinis laiškas Nr. 7, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1967 m.

 

   L045-000
   Negatyvų ryškinimas. Informacinis laiškas Nr. 19, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1968 m.

   L017-000  
  
Mėgėjiška fotoreprodukcija
. Informacinis laiškas Nr. 32. Lietuvos TSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius, 1972 m.

   L018-000  
   Šiuolaikiniai fotoaparatai. Informacinis laiškas Nr. 31. Lietuvos TSR Švietimo Ministerijos Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius, 1972 m.

 

   L041-000
   Pozityvinio proceso ypatumai. Informacinis laiškas Nr. 30, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1972 m.

   L016-000
   Dirbtinė šviesa portretavime. Metodinis-informacinis laiškas Nr. 40. Lietuvos TSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius, 1974 m.

   L019-000  
   Fotokadro kompozicija. Metodinis-informacinis laiškas Nr. 37. Lietuvos TSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius, 1974 m.

 

   L040-000
   Fotomedžiagų savybės. Metodinis-informacinis laiškas Nr. 47, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1976 m.

   L047-000
   ORVO CHROM juostų ryškinimas. Metodinis-informacinis laiškas Nr. 45, LTSR Švietimo Ministerija Centrinė jaunųjų technikų stotis. Vilnius 1976 m.

   L002-000
   Karpavičius P. Fotografijos vadovas.-V.: Mokslas, 1979.-274 p., iliustr., 16 iliustr. lap.

   L020-000  
   Gamtos fotografavimas. Pagalbinė metodinė medžiaga. Lietuvos TSR Švietimo Ministerija. Respublikinė Jaunųjų Gamtininkų Stotis. Vilnius.
 

   L003-000
   Mikalauskas V. Filmuoju pats.-V.: Mokslas, 1983.-223 p., iliustr.- (Sužinok ir išmok)

   L043-000
   A. Mačiulis Fotografija reklamoje. Mokomasis leidinys. Lietuvos TSR Aukštojo ir Specialiojo vidurinio mokslo Ministerija Vilniaus technologijos technikumas. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba. Vilnius, 1984.

   L013-000
   Petrašiūnas A. Patarimai fotografuojantiems kraštotyrininkams. Vilnius, 1987. 

   L030-000  
   Virgilijus Juodakis Lietuvos fotografijos istorija 1854-1940.-V.: Austėja, 1995. – 168 p.: iliustr. 267

   L054-000  
   Jonas Kuzminas Dėmesio: fotografuoju! Vadovėlis fotomėgėjui. Individuali J. Kuzmino įmonė. Kaunas. 1996.

 

   L005-000
   Ian Jeffrey. Fotografija. Trumpa istorija. R. Paknio leidykla, 1999.-136 iliustracijos, 8 iš jų-spalvotos.

   L648-005
   Tatjana Kuzmina, Jonas Kuzminas Fotografo ABC. 11-12 klasių dailės išplėstinio kurso modulio mokymo priemonė. Kaunas 2003.Tiražas 2000 egz. Individuali J. Kuzmino įmonė.

   L025-000
  Jonson, Dave Skaitmeniniai fotoaparatai. Kaunas: “Smaltijos” leidykla, 2004. 448 psl.

   L026-000  
   Kęstutis Ikamas Skaitmeninė fotografija. Kaunas: “Smaltijos” leidykla, 2004. 240 psl.

   L082-000  
   Jurijus Gurskis Skaitmeninė fotografija. Kaunas: "Smaltijos" leidykla, 2007. 216 psl. 

   L086-067
   John Hedgecoe Fotografijos knyga. Išmokite fotografuoti geriau. Leidimas lietuvių kalba, leidykla "Alma litera". Vilnius, 2007 m. Tiražas 2500 egz.  

   L087-041
  
Tatjana Kuzmina, Jonas Kuzminas Fotografijos meno pradmenys. 11-12 Vadovėlis XI-XII klasei. Kaunas. "Šviesa". Pirmasis leidimas 2007 m., tir. 3000 egz. 127 psl. su iliustr.

   L053-000
   Michael B. Karbo. Skaitmeniniai fotoaparatai. Viskas apie skaitmeninę fotografiją. Išmok pats Nr. 22.

   L052-000
  
Michael B. Karbo. Skaitmeninių nuotraukų apdorojimas. Nuotraukų apdorojimo įvadas. Išmok pats Nr. 23.

   L969000
  
Philip Andrews 500 skaitmenin4s fotografijos patarimų ir metodų. Išsamus skaitmeninės fotografijos gidas.

   

 

   L021-000  
   Tim Daly. Skaitmeninės fotografijos pagrindai. Alma littera.

    L514-039
  
Scott Kelby Skaitmeninė fotografija. Žingsnis po žingsnio - profesionalių fotografijų paslaptys. Foto profas UAB "Kitos knygos" Kaunas, 2008. 3000 egz.

   L535-030
   Tatjana Kuzmina, Jonas Kuzminas Kūrybinė Fotografija. Fotografijos žanrai. Metodinis leidinys 11-12 klasei. Kaunas, "Aušra". 2008. 126 p.: su iliustr. Tiražas 1000 egz.  

   L536-087
   Michael Wright Skaitmeninė fotografija nuo A iki Z Alma littera, Vilnius, 2008.239 p. su iliustr. Tiražas 2500 egz. 

   L526-040
   Scott Kelby Skaitmeninė fotografija 2 dalis.  Žingsnis po žingsnio - profesionalių fotografijų paslaptys. Foto profas UAB "Kitos knygos" Kaunas, 2008. 5000 egz.   

   L517-038
   Ian Probert, Peter Cope. Skaitmeninė fotografija Pradedančio fotografo vadovas. 2008, Naujoji Rosma. 176 psl. su iliustr. 

   L660-000
   Tatjana Kuzmina. Jonas Kuzminas Lietuvių fotografijos mokykla. Metodinis leidinys. 2009 Kaunas, "Aušra". Tiražas 1000 vnt.
  
Dėkoju Ramūnui Snarskiui.

   L738-035
   Philip Andrews, Jamie Ewbank, Lee Frost, Rob Hull ir Chris Weston 1000 gudrybių ir patrimų, kaip fotografuoti ir filmuoti. Aktėja, lietuviškas leidimas, 2009. Spausdinta Singapūre.

 

 

   

 

   Fotografijos vadovėliai lietuvių kalba I dalis

 

 

   Oficialiame fotografijos "gimimo liudijime" įrašyta 1839 m. sausio 7 d., kai buvo paskelbtas L. Ž. M. Dagero (Lui Žakas Mande Dageras, Prancūzija) būdas gauti neišblunkantį atvaizdą sidabro plokštelėje, padengtoje sidabro jodidu (dagerotipija). Išradimas buvo pristatytas Prancūzijos mokslų akademijai, o Prancūzijos vyriausybė jį nupirko ir nemokamai leido naudotis žmonijai. Tačiau dėl šio prioriteto buvo daug kovų, ginčų, apgaulių. Daugelis specialistų fotografijos tėvyne laiko Didžiąją Britaniją, o fotogrfaijos išradėjais - T. Vedžuvą ir F. Talbotą. Viljamas Henris Foksas Talbotas 1840 m. išrado negatyvinį-pozityvinį procesą, kurį pavadino kolotipija (grožis).
   Jau 1871 m. Ričardas Madoksas (D. Britanija) pritaikė fotogrfaijai Sausąją želatinos emulsiją. Jo pasiūlyta sausa bromo želatininė emulsija buvo šimtus kartų jautresnė už šlapiąją. Maždaug nuo 1880 metų negatyvinės plokšteles, padengtas šitokia sausa emulsija, ėmė gaminti pramonė. Pirmasis sausų plokštelių gamybą pramoniniu būdu pradėjo Džordžas Ystmenas (JAV). 1880 metais jis Amerikoje jau pardavinėjo fotokomplektus, susidedančius iš fotokameros, trikojo stovo ir 12 sausų fotoplokštelių.
   Tais pačiais metais D. Britanijoje pagamintas pirmasis dviejų objektyvų fotografijos aparatas fotografuoti su plokštelėmis.
   1887 m. H. Gudvinas ir Dž. Ystmenas (JAV, kiekvienas atskirai) pritaikė fotografijai celiulioidinius lanksčius fotografijos filmus.
   1888 m. Dž. Ystmenas (Firma "Eastman Kodak" JAV) pagamino celiulioidinę fotojuostelę ir pradeda ją pardavinėti su specialiai tam pagaminta fotokamera "Kodak Nr 1". Tai buvo pailga 150x100x180 mm. dydžio dėžutė. Juostoje tilpo 100 apskritų 60 mm. skersmens kadrų.
   Netrukus fotografiją imta plačiai taikyti ir praktinėje veikloje. Ji tapo daug paprastesnė, masiškesnė, ja galėjo naudotis vis daugiau žmonių, fotografijos mėgėjų. Suklestėjo portretinė fotografija, atsirado fotosalonai, fotostudijos. Tačiau norint gerai fotografuoti reikėjo specifinių žinių, todėl ir atsirado fotografijos vadovėlių, fotografijos literatūros poreikis. Jau 1893 m. Detroite (JAV) buvo išspausdinta knygelė apie fotografiją lietuvių kalba "Keli zodzei apei szendieniszka potograpija" Kasztu Mikolo Mockaus. Detroit, Michigan, U-s. 1893, 22 psl.
   Fotografija labai greitai plito pasaulyje ir jau 19 a. pirmoje pusėje fotografų atsirado Lietuvoje, pirmiausia - Vilniuje ir Kaune. Vilniuje dagerotipija naudota 1854-55 m. dar prieš fotografijos paplitimą. 1863 m. pradžioje Vilniuje jau buvo 8 fotografijos paviljonai, gaminantys portretus. Juose dirbo fotografai V. Daumantas, A. Bonaldis, A. Korzunas ir kt. Nuo 1864 m. Lietuvos fotografijoje prasidėjo naujas etapas. Fotografija ėmė skverbtis į mokslo, muziejininkystės ir kitas gyvenimo bei veiklos sritis. Vilniuje žymiausi XIX a. pab. - XX a. pr. fotografai buvo A. Štrausas, J. Čechavičius, S. Fleris, A. Jurašaitis, broliai Edvardas, Henrikas ir Vaclovas Čyžai. Nuo 1870-ųjų fotografija paplito ir kituose Lietuvos miestuose.
   Pirmieji lietuviški fotografijos vadovėliai pasirodė gana vėlai. 1925 metais "Ryto" akcinė bendrovė Klaipėdoje išleido ir išspausdino savo spaustuvėje Juozo Kaminsko (1898-1957) parengtą pirmąjį vadovą "Fotografas mėgėjas" (parašas: parašė J.K. Panevėžyje)

     Vadovo formatas - 15x22 cm. Jis turi 90 puslapių teksto, 43 iliustracijas, o knygos pabaigoje pridėta dar 50 sugrafuotų puslapių (negatyvų registracijai, fotografuotų vietų charakteristikoms ir kitokiems užrašams pagal mėnesius). Vadovėlyje aprašoma fotoaparato sandara, objektyvų tipai. Pateikiamos įvairios lentelės: diafragmų sistemų, ekspozicijos nustatymo įvairiems fotografuojamiems objektams visiems metų mėnesiams, ryškumo gylio, fotografavimo prie dirbtinės magnio šviesos. Gausu praktinių patarimų: kaip įsirengti namuose fotolaboratoriją ir net, kaip patiems pasigaminti voneles nuotraukų ryškinimui. Smulkiai aprašomi ryškalai "atvaizdams iššaukti vaistai", jų gaminimo technologijos, fiksažai, negatyvų susilpninimas arba sustiprinimas, netgi retušavimas.

   Gal būt vadovėlyje kiek mažiau dėmesio skiriama pozityviniam procesui, fotografavimo praktikai, tačiau atydžiai perskaičius pirmąjį lietuvišką fotografijos vadovėlį galima susidaryti išsamų vaizdą apie fotografijos procesus, išmokti sėkmingai fotografuoti. J. Kaminskas nebuvo fotografas profesionalas. Jo vadovas kompiliacinis, parašytas, kaip jis pats nurodo įžangoje, naudojantis rusų ir vokiečių šaltiniais, bei savo ir kitų patyrimais, bet knygos įžanga, parašyta 1923 m. sausio 15 d., buvo aiškiai lietuviška. Autorius pažymi, kad Lietuvoje atsirado daug fotografijos mėgėjų ypač didesniuose centruose, prie mokyklų, gimnazijų. "Lietuvoje baigia savo gyvenimąsenovės lietuvių kultūros liekanos: kryžiai, koplyčios, piliakalniai, indai ir kiti. Būtinai reikalinga tos liekanos kokiu nors būdu surinkti ir išsaugoti". Autorius kviečia šiam svarbiam darbui į talką visus fotomėgėjus.
   Parašyti pirmąjį, kad ir kompiliacinį vadovą buvo nelengva, nes tada nebuvo lietuviškos terminologijos. Autoriui pačiam teko kurti daugelį terminų. Kadangi J. Kaminskas buvo dailininkas, knygos iliustracijas, viršelį ir emblemą nupiešė pats. Jis buvo gimęs Panevėžyje. Iki 1940 metų turėjo Panevėžyje žmonos vardu privačią prekybos įmonę "Juosta", prekiavusią juostomis, kaklaraiščiais, siūlais ir t.t. "Juosta" propagavo lietuvių liaudies meną, rengė audimo kursus. J. Kaminskas dar dirbo dailės mokytoju Panevėžio berniukų gimnazijoje.
   Tarp negausių senųjų lietuviškų fotografiojos leidinių minėta ir Liudo Jakavičiaus knygyno "Lietuva" 1926 metais Šiauliuose išleista brošiūrėlė "Fotografams greito aparato rankvedys, arba receptai ir pamokymai, kaip į 10 minučių viską nufotografuoti". Tiesa tai nėra fotografijos vadovas, tik instrukcija, duodama prie greitojo fotografavimo aparatų, kuriuos pardavinėdavo knygynas.
   Apie 1933 m. S. Petrauskas (1890-1944) parašė fotograijos vadovėlį, tačiau jo neišspausdino. Leido atvirukus. Daug jo nuotraukų saugoma Telšių kraštotyros muziejuje.
   Antrąjį vadovą "Fotografuoti gali kiekvienas" parašė teisininkas Kazys Laucius, vertęsis ir fotografo darbu.


     Tai yra geriausias to laikotarpio originalus fotografijos vadovėlis, "vadovėlis norintiems išmokti fotografuoti", supažindinęs su fotografijos technologija ir medžiagomis. Jį 1933 metais išleido Kaune "Skautų aido" redakcija, spausdino "Vilniaus" spaustuvė. Formatas 12x18 cm. Knyga turi 256 puslapius (232 psl. ir iliustruotas fotografinių sąvokų ir fotolaboratorijų bei fotoparduotuvių reklamų priedas) ir net 117 paveikslėlių. Viršelį piešė dailininkas J. Reichertas, kalbą taisė kalbininkas p. V. Kamantauskas. Vadovėlį pristatydamas profesorius Steponas Kolupaila, to meto Lietuvos fotomėgėjų sąjungos pirmininkas, pirmąjame puslapyje rašo apie fotogrfaijos reikšmę, skatina mėgėjus ne tik išmokti spausti kameros mygtuką, bet ir pačiam atlikti visus darbus,

siekti ne vien techniškai tobulos nuotraukos, ieškoti meninių efektų, dailios kompozicijos, šviesos kontrastų, paveikslų "gilumo". Tai žinoma aktualu ir šiuolaikiniams fotografijos mėgėjams.
   Vadovėlio, kuris skirtas dar nemokantiems fotografuoti, įžangoje Kazys Laucius prisipažįsta, kad vadovėlį rašyti pradėjo įkalbėtas "Skautų aido" redaktoriausp. A. Saulaičio ir parašė labai greitai, atliekamu nuo kitų darbų laiku, per porą mėnesių. Pagrindinė skubėjimo priežastis, kaip nurodo autorius "kadangi tokio vadovėlio reikalas foto mėgėjų, ypač jaunimo, labai jaučiamas". Skubėjimas nepakenkė vadovėlio turiniui, originalumui ir jį tikrai galima laikyti geriausiu prieškario laikų lietuvišku fotografijos vadovėliu. Knygutė sudaryta iš keturių skyrių: I - Ką reikia turėti ir žinoti, kad būtų galima fotografuoti; II - Kaip daromos fotografinės nuotraukos; III - Kaip pagaminamas negatyvas; IV - Kopijos arba pozityvo pagaminimas. Rašydamas vadovėlį K. Laucius, kaip ir prieš jį rašiusieji, susidūrė su lietuviškų fotografinių terminų trūkumu, todėl šalia kai kurių lietuviškų pavadinimų dar rašomi ir vokiški analogai.

 

 

   1938 metais 3000 egz. tiražu buvo išleistas ir antras, iš pagrindų perdirbtas ir papildytas, šio vadovėlio leidimas. Tai tokio paties formato, 288 puslapių su trylikos nuotraukų priedu, kietais viršeliais knygutė, kurioje 206 paveikslėliai ir 10 įvairių lentelių. Antrąjį leidimą pristato Lietuvos fotomėgėjų draugijos pirmininkas majoras O. Milaševičius. Vadovėlyje atsirado naujas V skyrius - Jei tamsta turi mažąjį aparatą...
   Kazys Laucius gimė 1906 m. balandžio 26 d. valstiečių šeimoje Pavenčiuose, Kuršėnų vlsč., Šiaulių apskrityje. Mokėsi Kuršėnų pradžios mokykloje, baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, tarnybinė karjerą pradėjo 1927 metais Šiaulių apskrities viršininka įstaigos Spaudos skyriaus raštvedžiu. 1925-1927 m. redagavo "Šiaulietį". 1922 m. įstojo į skautus ir aktyviai dalyvavo jų veikloje. 1928 m. perkeltas į

Kauno apskrities viršininko įstaigos kanceliariją. 1929-1932 m. tarnavo Kauno policijos Teismo reikalų skyriaus viršininko padėjėju, 1932-1938 m. - Kauno policijos Ypatingųjų reikalų skyriaus, o 1938-1939 m. - Teismo reikalų skyriaus viršininku. Žmona Antanina taip pat dirbo Lietuvos policijoje - Kauno policijos Nepilnamečių priežiūros skyriuje.
   A. ir K. Laucių veiklos sritis, kuriai jie skyrėvisą savo laisvalaikį, buvo fotogrfaija. K. Laucius pastangomis prie Lietuvos policijos sporto klubo buvo įsteigta fotografijos sekcija. Jis buvo vienas iš Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjų ir aktyviausių narių, tarptautinio žurnalo "Galerija" bendradarbis, fotografijos meno Lietuvoje kūrimo strategas. K. Laucius skautiškaisiais, teisės, policijos, fotografijos klausimais rašė tuometinėje periodinėje spaudoje: "Bangose", "Skautų aide", "Skautybėje", "Trimite" ir kitur.
   1941 m. birželio 14 d. K. Laucius buvo suimtas ir apkaltintas pagal RSFSR BK 58-13 straipsnį už tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje, kovą prieš revoliucinį judėjimą ir Komunistų partiją. Įpatingosios NKVD Tarybos sprendimu už aktyvią kontrrevoliucinę veiklą jis buvo sušaudytas 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas). 1989 m. reabilituotas pagal TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką. Žmona Antanina buvo ištremta į Krajuškino rajoną Altajaus krašte. Tolesnis jos ir dukros Onos likimas nežinomas.

 

 

   1933 metais "Foto Press" firma Kaune išleido Miko Pranckūno "Kaip išmokti fotografuoti. Praktiški patarimai pradedantiems fotografuoti". Knygutė yra kišeninio formato, turi 57 puslapius ir tik vieną iliustraciją (įkliją). Viršelį piešė dailininkas Jonas Buračas. Tai nėra pilnavertis fotografijos vadovėlis, knygelėje pateikiami trumpi, paprasti fotografinių terminų ir procesų paaiškinimai. Įdomūs Naujosios Romuvos redaktoriaus (1931-1940) J. Keliuočio prisiminimas: "Reiškėsi tuomet ir M. Pranckūnas - pirmojo lietuviško fotografijos vadovėlio autorius. Bet tai buvo daugiau aferistas, perėjūnas. Skersai išilgai išvaikščiojęs savo gimtąjį kraštą, turėjęs pagalbininkų, darbininkų. Budavo, paskelbia jis, kad atidaro fotomokyklą. Jaunimas,

 

 

suprantama, norėdavo įsigyti fotoaparatus, troško išmokti fotografuoti. Įmokėdavo atitinkamą mokestį, o M. Pranckūnas arba pats dingdavo, arba policija, pažinodama jį kaip aferistą, išvaikydavo. Didelio meistriškumo, kaip fotoateljė "Zinaida", jis neieškodavo. Svarbu buvo biznis, gauti pinigus. Tarp kitko, jis buvo vienas žymiausių pornografijos gamintojų Lietuvoje".
   Prieškario Lietuvoje buvo išleistas ir vienas verstinis fotografijos vadovas.

 

 

   1938 metais Dovydo Gutmano knygynas Kaune išleido vokiečių autoriaus E. Fogelio (E. Vogel) "Fotografijos vadovėlį. Patarimai visiems fotografijos mėgėjams". Į lietuvių kalbą vertė Juozas Sužiedėlis iš 41-ojo originalaus leidimo. Vertėjas sukūrė nemažai lietuviškų fotografijos terminų. Knygą redagavo ir papildė diplomuotas fizikas S. Žvirzdinas.
   Leidėjo žodyje nurodoma, kad vertimas yra vienur kitur papildytas ir kaikur šiek tiek pakeistas, stengiantis padaryti jį tobulesnį ir labiau pritaikytą lietuvių fotografijų mėgėjų reikalams. Knygutės dydis 12x18 cm., 381 puslapis, gana daug iliustracijų ir nedidelis fotografijų pavyzdžių priedas. Tai išsamus, visus fotografinius procesus apimantis verstinis fotografijos vadovėlis.

 

 

   Literatūros sąrašas:

   1. Virgilijus Juodakis Lietuvos fotografijos istorija (1854-1940).-V.: Austėja, 1995.- 168 p.; iliustr. 267.
   2. "Vyzdys foto/video" 2003 m. Nr. 2 (19) 23 psl. Gediminas Bendoravičius Vadovėliai. Prieškario fotografijos spauda.
   3. http://ldmuziejus.mch.mii.lt/Metrastis/2004_pirmas/Turinys_2004_l.htm
   4. http://biblioteka.w3.lt/archyvas/2006_kovas.htm
   5. http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/fotozem.lt.htm
   6. "Foto mėgėjas" 1991 m. Nr. 1, psl. 5 Regina Šulskytė Lietuvos fotomėgėjų tėvas.
   7. http://www.culture.lt/Lietuva/esme/page2.htm#karp
   8. http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(40)
   9. http://foto.takas.lt/do/straipsniai.php?id=7
  10. "Vyzdys foto/video" 2003 m. Nr.1, psl. 31. Pasirinkęs Mokytojo kelią. Algimantui Mačiuliui - 70. 

 

 

 

   Dėkoju Aidui Pikiotui ( www.sovietcams.com ) paskatinusiam rašyti ir leidusiam pasinaudoti prieškario fotografijos vadovėliais.

 

 

 

 

 

A. Gusevas Fotomėgėjo vadovas Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius.-1953

Jofisas E. A. Praktinis fotografijos vadovėlis.-V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954.-228 p., iliustr., 16 iliustr. lap.

D. Z. Bunimovičius Kaip pačiam pasigaminti fotodidintuvą. Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Vilnius - 1955.

V.P.Mikulinas 25 fotografijos pamokos. Praktinis vadovas. Versta iš perdirbto vienuoliktojo rusiško leidimo, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1958.

1961 m. Povilas Karpavičius išleidžia fototechnikos vadovėlį "Spalvotosios fotografijos praktika" , kuris vėliau susilaukė pakartotinio leidimo. Povilas Karpavičius (1909 – 1986) gimė Tbilisyje. 1921 m. sugrįžo į Lietuvą. Mokėsi Zarasų komercinėje ir Kauno matininkų mokyklose. Įsigijo žemėtvarkininko specialybę. Fotografuoti pradėjo nuo 1930 m. Pirmą kartą nuotraukas eksponavo 1931 metais. Jis pirmasis fotografas Lietuvoje pradėjęs fotografuoti izohelijos būdu. 1949 m. susidomėjo spalvotąja fotogrfaija, o 1953 metais Vilniuje surengė pirmąją personalinę ir pirmąją Lietuvoje spalvotosios meninės fotografijos parodą. Vienas pirmųjų spalvotosios fotografijos meistrų Lietuvoje, bendradarbiavo su leidyklomis, ruošiant pirmuosius lietuviškus vokus, daugelio leidinių bendraautorius. Geras fototechnikos specialistas, 1957 m. suradęs spalvų skyrimo būdą - izopolichromiją. P. Karpavičius – taikomosios fotografijos Lietuvoje pradininkas, fotomeno ir fototechnikos naujovių propaguotojas, paruošė daug įliustruotų fotografinių leidinių. 1964 m. galutinai pasirinko fotografo profesiją. Dirbo Kauno taikomosios dailės technikumo, Žemės ūkio akademijos fotografijos dėstytoju. Nuo 1965 m. - Lietuvos žurnalistų sąjungos, nuo 1970 m. – Fotografijos meno draugijos narys.

Vilniuje 1979 m. (buvo leista ir 1980 m.) leidykla “Mokslas” išleido 274 puslapių, gausiai iliustruotą Povilo Karpavičiaus Fotografijos vadovas.

Algimanto Mačiulio mokomasis leidinys Fotografija reklamoje išleistas Lietuvos TSR Aukštojo ir Specialiojo vidurinio mokslo Ministerijos Vilniaus technologijos technikumo ir Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinės redakcinės tarybos Vilniuje 1984 m.

Algimantas Mačiulis gimė netoli Kauno, vaizdingose Raudondvario apylinkėse, mokėsi Kaune, Vilniuje. Maskvoje baigė Valstybinį kultūros institutą, įgijo fotogrfaijos ir kino režisieriaus specialybę.

Petrašiūnas A. Patarimai fotografuojantiems kraštotyrininkams. Vilnius, 1987.

Jonas Kuzminas Dėmesio: fotografuoju! Vadovėlis fotomėgėjui. Individuali J. Kuzmino įmonė. Kaunas. 1996.

Jurijus Gurskis  Skaitmeninė fotografija. Kaunas: "Smaltijos" leidykla, 2007. 216 psl. 

Tatjana Kuzmina, Jonas Kuzminas Fotografijos meno pradmenys. 11-12 Vadovėlis XI-XII klasei. Kaunas. "Šviesa". Pirmasis leidimas 2007 m., tir. 3000 egz. 127 psl. su iliustr.

 

 

 
© 2006 Valentinas L.
Built for accessibility: W3C | CSS